Dendrologija nagrinėja sumedėjusių augalų morfologinius požymius, biologines, bei ekologines savybes, biogeografiją ir paplitimą, biologinę vertę ir sumedėjusių augalų optimliausius naudojimo būdus.
Dendrologija – susijusi su daugelio mokslų šakų: biologija, sistematika, geografija, morfologija, selekcija, genetika, bei klimato ir dirvožemio mokslais. Dendrologija vystėsi kartu su botanikos mokslu, bet pastaruosius 200 metų ji vystosi kaip atskiras mokslas. Šio mokslo atskilimas nuo botanikos mokslo Lietuvoje pasireiškė XVIII a. pab. Botanikos ir dendrologijos mokslams reikalinga plati mokslinė bazė, tad VU 1782 m. buvo suprojektuotas ir pradėtas veisti botanikos sodas. Sodo sumanytojas-projektuotojas ir škūrėjas prof. Žiliberas. Jam talkino prof. Junzilas ir Korslus. Jie intensyviai dirbo ne tik su botanikos sodu, bet ir su viso krašto augmenija. Parašė ir išleido daug darbų apie Lietuvos florą ypač apie sumedėjusius augalus. Prof. Žiliberas tyrinėdamas Lietuvos ir Lenkijos florą, dėka surinktos medžiagos 1781 metais išleido veikalą ,, Lietuvos floros pramenys“.
Jogailos, Vytauto ir kitų kunigaikščių dėka dekoratyviniai sodai pradėti veisti XIV a. antroje pusėje. Juose buvo pasodinta daug introdukuotų augalų rūšių. Prof. Žiliberas aprašė Lietuvos soduose augusias medžių ir krūmų rūšis, pasitaikančias formas. Tyrinėdamas florą atkreipė dėmesį į fenologinius reiškinius, savo veikale pateikė duomenis apie Lietuvos fenologiją. XIX a. pirmoje pusėje vakarų Lietuvoje ypač žemaitijoje dendrologijos mokslą vystė Papžieža. Pagal surinktus duomenis parašė veikalą ,, Žemaitijos flora“. XIX a. antroje pusėje temdė caro valdžios rašto draudimas. 1905 m. panaikintas tada vėl VU ėmė intensyviai veikti. Prof. Matulionis XX a. pradžioje intensyviai tyrinėjo Lietuvos Florą. Parašė - ,,Žolynai”. Jame aprašyta ~ 2000 augalų, bei vietinės floros, aprašytos medžių ir krūmų rūšys, gėlių, vaistinių auugalų veislės. Iki XX a. pradžios viskas kas gyva buvo vadinama lotyniškais pavadinimais.
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę VU nebuvo atkurtas. Vilniaus miestas buvo užimtas lenkų. 1922 m. Kaune įkurtas VDU. Atsirado būtinybė tyrinėti žemės ūkiui reikalingus augalus. 1924 m. Dotnuvoje įsteigta Žemės ūkio akademija, kurioje buvo tyrinėjami sumedėje vaisiniai ir uoginiai augalai. Lietuvoje suaktyvėjo botanikos, dendrologijos ir žemės ūkio mokslai.
1926 m. Matulionis ,, Dendrologijos programa“. Knyga skirta miškininkams, lanšafto architektams. Tuo pat metu dirbo Jonas Dagys, Petras Kuprevičius... 1934 m. ,, Lietuvos augalams pažinti“. Mokslai vystėsi iki 1940 m. atsigauti pradėjo tik po karo. Prof. Rankčiaus 1938 m. parašyta ,, Dendrologija“ išleista 1950 m. (vadovėlis). Aprašytos savaiminės Leituvos medžių ir krūmų rūšys, introdukuotos rūšys, egzotinių augalų radimvietės Lietuvoje. Po karo moksliniai tyrimai tęsiami VU. Prie Kauno įveistas botanikos sodas prof. Regelio iniaciatyva. Atnaujinamas VU botanikos sodas. Girionyse ~ 1953m. miškų tyrimo institutas ( už Kauno). Milkevičius dirbdamas VU 1954 m. parašė monografiją ,, Spugliuočiai medžiai ir krūmai”. Veikalas naudotas studentų. 1958 m. I tomas veikale aprašyti vietiniai ir introdukuoti medžiai ir krūmai. 1979 m. VI tomas. Tais pačiais metais Algirdas ir Navasaičiai ,,Lietuvos medžiai“. Prof. Snarskis ir Galinis parašė vadovą ,, Medžiams ir krūmams pažinti“. Kauno botanikos sodo darbuotojai parašė ir išleido ,, Kauno botsanikos sodo sumedėję augalai‘‘ . 1987 m. Januškevičius ,,Lietuvos augalai medžiai ir krūmai“. 1994m. Januškevičius, Baronienė Tomošauskienė ,, Medžių ir krūmų dekoratyvinės formos“.
Klaipėdos universitetas įkurtas 1991 metų pradžioje. Atisradus GMMF atsirado reikiamybė įveisti botanikos sodą. 1993 m. Pavasarį pradėtas. Sode pradėta augalų aklimatizacija ir augalų tyrimai. Vegetacijos periodas pats ilgiausias. Tyrimai parodė, kad introdukuotos , lepesnės rūšys turi būti apgyvendinamos pirma KU botanikos sode, o iš jų sėklų užauginti palikuonys sodinami kituose soduose. KU botanikos sode apšalimo galimybė pati mažiausia. Tyrymų dėka parašytos kelios knygos ,, Senasis Tauralaukio parkas“, ,, Augalų gydomosios savybės“, ,,Rekreacijo įtaka Vakarų Lietuvos augalijai. KU botanikos sodas nuo pat pirmų metų užmezgė ryšius su Baltijos šalių botanikos sodais, o vėliau ir Europos botanikos sodais. Sėklų mainai. 1998 pradėti leisti sėklų katalogai. Juose surašyti visi sumedėję ir žoliniai augalai, kurie derėjo ir sėklos galėjo būti panaudotos mainais.